Kruizas į Santorino salą

Susirinkus grupei ekskursija vykdoma lietuvių kalba.

Tai sala, esanti pietinėje Kikladų salyno dalyje Egėjo jūroje, apie 120 km nutolusi nuo Kretos. Ši vulkaninės kilmės pusmėnulio formos sala vilioja turistus ir poilsiautojus unikaliais kraštovaizdžiais, jaukiomis gatvelėmis nedideliuose miestukuose ir Graikijos vizitine kortele tapusiais baltais namukais. Beje, salą suformavęs vulkanas iki šiol yra aktyvus. Santorinį galima pasiekti keltu ar kitokiu laivu arba lėktuvu. Ši uolėta sala stūkso priešais ugnikalnį, kuris 1950 ir 1956 metais pridarė daug žalos vietos gyventojams. Atsibudęs iš amžiaus miego, vulkanas sukėlė žemės drebėjimą sugriaudamas daugybę pastatų.
Salos gyvenvietės pastatytos ant aukštų skardžių. Pagrindinis salos miestas – Fira. Santorinio sala garsėja kvapą gniaužiančiais saulėlydžiais. Čia pabuvoję teigia, jog jausmas, kai raudona saulė nusileidžia į nuostabiai mėlyną jūrą, o susirinkusieji, pakerėti saulėlydžio grožio, ploja rankomis – nepakartojamas. Atrodo, jog sala sutverta būtent jų stebėjimui: kavinės čia pritaikytos šiam gamtos spektakliui, o prie stataus skardžio įrengti patogūs krėslai, kuriuose galima jaukiai įsitaisyti ir stebėti kaip saulė leidžiasi tarp dviejų vulkaninių salų.  Kažkada Santorinis buvo apskrita sala, bet 1500 m. pr. m. e. išsiveržus galingam ugnikalniui, jos vidurinė dalis nuskendo, o sukelta vandenyno 250 metrų aukščio griaunamoji banga buvo tokia stipri, jog prašniokštė per salas, savo kelyje viską nuplaudama ir nuo žemės paviršiaus nušlavė visą Mino civilizaciją, gyvavusią Kretos saloje. Todėl yra versijų, jog būtent čia buvo ir nuskendo garsioji Atlantida. Šios mitologinės civilizacijos bruožų randama tiek Santorinio, tiek Kretos salose. Kasinėjimai parodė, kad šiose salose būta išsivysčiusios civilizacijos, kurios žmonės garbino jaučio kultą, naudojo akmeninius ginklus bei žinojo antiseisminės statybos technologiją: į akmeninių sienų kampus jie dėdavo medines sijas, kas suteikdavo namams ypatingo stabilumo. Platono raštuose minima, jog Atlantidos sostinė Poseidonija buvo pastatyta iš raudono, juodo ir balto akmens, visai kaip šių dienų Santorinio salos gyvenvietės.
Salos pavadinimai su laiku keitėsi: iš pradžių ji dėl savo formos buvo vadinama Stroghyle (apvali), vėliau, atplaukus finikiečiams, buvo pervadinta Kalliste (pati gražiausia), dar vėliau gavo Thera vardą, pirmojo salos valdovo garbei. Viduramžiais sala buvo pervadinta į Ag Irini, šventosios salos globėjos Irenos vardu. Bet užsienio jūreiviai ją vadino Santa Irini. Taip salai prigijo Santorini vardas. Santorinio salos gyventojai verčiasi turizmu bei žemės ūkiu, o taip pat vietinės vulkaninės uolienos – pemzos eksportu. Iš pemzos gaminamos statybinės medžiagos, o kasmet net po 2 milijonus tonų pemzos iškeliauja į įvairias pasaulio šalis. Santorinio gyventojai labai religingi žmonės. Gyventojų čia ~ 12000, kiekviena šeima turi nuosavus maldos namus – cerkves, kurių saloje yra net ~ 5000.

Knoso rūmai - Heraklionas - Lichnostatis

Susirinkus grupei ekskursija vykdoma lietuvių kalba.

Knoso rūmai, įsikūrę šalia Herakliono miesto, – vienas svarbiausių išlikusių senosios Mino civilizacijos įrodymų. Pasak graikų legendos, šie rūmai – tai mitologinis labirintas, kurį suprojektavo ir pastatydino Dedalas savo valdovui Minui. Šis užrūstino dievą Poseidoną ir susilaukė atpildo – žmona Pasifajė pagimdė pusiau jautį, pusiau žmogų, kuris užaugęs virto pabaisa Minotauru – žmonių rijiku. Labirintas tapo Minotauro kalėjimu. Nuo Minotauro Kretą išvadavo pabaisą nukovęs Tesėjas, o jam išeiti iš painiojo labirinto prireikė Ariadnės siūlo.
Šio pastato architektūra nepaprastai sudėtinga – jis yra 5 aukštų, o vidus išraižytas daugybės koridorių, perėjų ir laiptų. Stebina ne tik sudėtinga patalpų sistema, bet ir sienų tapinių bei lipdinių gausa ir rafinuotumas. Ir Knoso rūmai, ir šalia esanti šventykla yra vieni įspūdingiausių Senojo pasaulio architektūrinių darbų, pritraukiančių gausybę turistų iš viso pasaulio. Šventyklos viduje – masyvios kolonos, kurios kadaise buvo išpuoštos nuostabiais piešiniais ir hieroglifais. Kiekvienas piešinys ar net menkiausia detalė turėjo sakralinės reikšmės. Knoso rūmuose eksponuojami freskų originalai, kiti nuo neolito laikmečio iki pat Romos imperijos laikų kurti ir išlikę garsūs pasaulyje archeologijos atradimai. Nors praėjo daugiau nei 4000 metų, architektai vis dar naudojasi tų laikų meistrų idėjomis.
Ekskursija iš Knoso rūmų tęsiasi Kretos salos sostinėje – Heraklione, susipažįstant su šiuo ypač Viduramžių istorijoje svarbiu miestu-uostu bei jo simboliu - venecijietiškos tvirtovės griuvėsiais. Herakliono miestas – šiuolaikinio salos gyvenimo centras. Kaimynystėje su senovinės Venecijos pastatais yra mielos parduotuvėlės bei tavernos, Šv. Tito – salos globėjo katedra, turgus ir daug kitų įdomių objektų.
Lichnostačio Kretos gyvenimo muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, kuriame kiekvienas atvykęs taps aktyviu visų įvykių, kurie visai neseniai lydėjo graikų gyvenimą, dalyviu. Galėsite padėti vyndariui kojomis spausti vynuoges, pabandyti savo rankomis pagaminti pyragus su kalnų žolėmis, sumalti grūdus girnomis ir išžiesti puodą iš molio. Šiame muziejuje po atviru dangumi, kiekvienas susipažins su Kretos gamta, architektūra, tradicijomis ir papročiais. Bei vakarą užbaigs su linksma kretietiška muzika ir šokiu žavinčia programa.

Spinalongos sala ir Agios Nikolaos

Spinalongos sala – tvirtovė stūgso Mirabelo įlankoje, netoli Elundos miesto krantų. 1579 m. venecijiečiai saloje pastatė galingą tvirtovę, kuri daug amžių buvo forpostas, ginantis salos gyventojus nuo užkariautojų ir piratų. Jos bokštai ir bastionai matė daug piratų ir užkariautojų, bet tvirtovė niekada nebuvo užimta šturmu.  Ir net turkams užgrobus Kretą, Spinalonga buvo ilgai valdoma venecijiečių. Turkams pavyko užkariauti Spinalongą tik po keturiasdešimtmetės apgulties.
Vėliau, iki XX a. vidurio, sala buvo raupsuotųjų kolonija. Dar ir dabar čia galima aplankyti tuos laikus menančią  Šv. Panteleimono – ligonių gydytojo – cerkvę.
Agios Nikolaos miestas – graikų Sen Tropezas. Agios Nikolaos miesteliui grožio ir išskirtinumo suteikia mieste tyvuliuojantis Voulismeni ežeras, su jūra jungiamas tik nediduko kanalo ir tarsi dalinantis miestą į dvi dalis. Ežero gilys - 47 metrai. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad jo dugne yra senųjų civilizacijų lobių.
Tai jaukus miestelis, gyvas kretiečių dvasia, bet tuo pačiu ir turistinis kurortas su puikiais paplūdimiais, kavinėmis, barais, tavernomis bei parduotuvėmis.

Lasičio plokščiakalnis ir Dzeuso urvas

Lasičio plokščiakalnis yra kalnuose, 800 m virš jūros lygio. Kadaise jis buvo nusėtas kelių tūkstančių vėjo malūnų. Dabar malūnų likę nedaug, tačiau jų baltos burės iki šiol puošia žalią plynaukštę. Vietos kaimeliuose išlikęs tradicinis gyvenimo būdas ir puoselėjami liaudies amatai.
Pezos kaime įsikūrusi senoji vyninė, kur iki šiol vynas gaminamas rankomis, ir aliejinė, kurioje aliejus spaudžiamas šimtmečius menančiomis spaudyklėmis. Trapsano kaimelis garsėja savo keramikos dirbtuve, kur puodžiai, svečių akivaizdoje, iš molio kuria mažyčius savo meno kūrinius. Selio kaimas žymus Kero Dievo Motinos vienuolynu, kuriam jau daugiau nei 800 metų bei saugo garsiąją vienuolyno ikoną, išgydančią sergančiuosius nuo įvairiausių ligų.
Dzeuso urvas, kuriame pasak senovės graikų mitų, nuo savo vyro Krono, Rėja slėpė naujagimį Dzeusą - visų dievų ir žmonių tėvą – stalaktitų ir stalagmitų bei požeminio ežero buveinė. Pasak legendos, šioje vietoje Dzeusą globojo ir pienu bei medumi maitino nimfa ožkaganė, kurią vėliau Dzeusas apdovanojo gausybės ragu.

Samarijos tarpeklis

Sakoma, kad tas, kuris neperėjo Samarijos tarpeklio, negali teigti pažįstąs Kretą. Samarijos tarpeklis – vienas ilgiausių ir gražiausių Europos tarpeklių, kuris susiformavo po tektoninių lūžių Viduržemio jūroje. Šis gamtos stebuklas atsirado prieš 14 milijonų metų, kai kalnų upė išgraužė vagą uolose. Tarpeklio ilgis — 16,7 km, plotis vietomis siekia iki pustrečio metro, o aukštis – daugiau kaip 1000 metrų. Samarijos tarpeklis 1962 m. buvo paskelbtas gamtos rezervatu, o 1980 m. pripažintas viena iš gražiausių vietovių Europoje. Samarijos tarpeklis ir Samarijos nacionalinis parkas yra UNESCO saugomos teritorijos.
Samarijos tarpeklio Nacionaliniame parke labai gausi ir įvairi flora ir fauna. Čia egzistuoja unikalios augalų ir gyvūnų rūšys, ir visos jos apsaugotos tarptautiniais įstatymais, daugelis jų įrašytos į Raudonąją knygą.
Samarijos kaimas yra beveik tarpeklio „centre“. Jo gyventojus dar 1962 metais iškėlė iš šios vietos, kuomet buvo paskelbtas Nacionalinio parko įkūrimas. Senieji pastatai vis dar egzistuoja, tačiau jais naudojasi tik sargai. Kaimas leidžia pasigrožėti tradicine Kretos architektūra, kaimo namai - tai vieta, tinkanti poilsiui beveik įpusėjus žygį.
Truputi žemiau kaimo yra bizantiška kaimo bažnyčia Osia Maria (Šv. Marija), nuo kurios, manoma, kilo Samarijos tarpeklio pavadinimas. Už Samarijos kaimo tarpeklis pradeda siaurėti, o siauriausia tarpeklio vieta yra ties „Samarijos Vartais“, kurie yra mažiausiai 500 m aukščio. Čia galima vienu metu paliesti dvi uolas. Šios uolos siekia 350 metrų ir tarpusavyje nesiliečia nė viename taške. Tik pažiūrėjus į viršų, galima pajusti Samarijos tarpeklio magiją ir valdingumą. Tarp „Samarijos Vartų“ ir jūros tarpeklis išplatėja. Takelis laikomas pačiu lankomiausiu visoje Graikijoje.
Šimtmečius Samarijos tarpeklis teikė prieglobstį nusikaltėliams ir žmonėms, mėginantiems išvengti kraujo keršto, gyvavusio daugelyje Kretos kaimų. XX a. penktame dešimtmetyje čia slėpėsi komunistų partizanai, kovojusieji Graikijos pilietiniame kare. Nuo 1969 m. tarpeklis pritaikytas turizmui. Per metus čia apsilanko apie 300 tūkstančių žmonių.
Ekskursija akmenuotu išdžiūvusio upelio dugnu tęsiasi 16 kilometrų, o įveikti juos visiškai lengvai galima vos per 5 valandas. Jūsų patogumui kas keletą kilometrų yra geriamojo vandens šaltinių, tad dėl troškulio nepavargsite. O avalyne reiktų pasirūpinti iš anksto – pravers ir stipri, ir patogi. Jei visgi pavargtumėte keliauti pėsčiomis, Jūsų paslaugoms – asiliukas, kuris nugabens iki „finišo“ už sutartą mokestį. „Finiše“ – neįtikėtino žydrumo Libijos jūra ir pačios geriausios emocijos, tad kodėl nepabandžius?

Retimnas - Preveli

Retimnas – romantiškas Viduramžių miestas, žavintis sava architektūra, seno miesto kvartalais. Net iki šių dienų Retimnas išsaugojo savo senovinį įvaizdį: išliko senovinės cerkvės, venecijietiški namai, turkų pastatytos mečetės, o miestą ypač puošia XVI a. ant kalvos pastatyta tvirtovė. Miestą aplankė daug įvairių svetimtaučių ir savo pėdsakų paliko nemažai skirtingų kultūrų  – nuo minojiečių iki osmanų, tačiau aukso amžių išgyveno venecijiečių laikais, taigi šio laikmečio pastatų mieste yra daugiausiai.
Kourtaliotiko tarpeklio grožis atsispindi kriokliuose, uolose, staigiuose posūkiuose, už kurių atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Stati pėsčiųjų nuokalnė veda Šv. Mikalojaus cerkvės link. Pasak legendos, šventasis šioje vietoje trinktelėjo lazda į žemę ir iš kalnų ištryško 40 šaltinių. Taip gimė Kourtaliotiko upė.
Preveli vienuolynas stūkso nuošalioje vietovėje. Jame išlikęs šventas stebuklingas kryžius. Iš vienuolyno nusileidus į Preveli paplūdimį, kur į jūrą įteka Kourtaliotiko upė, galima išsimaudyti gražioje lagūnoje.

Safaris džipais

Ramią kelionę lygia asfalto trasa keičia svaiginančios lenktynės per vietas, kuriose nėra kelių. Tačiau tai ne tik adrenalinas: smalsiam žvilgsniui atsivers nedideli graikų kaimeliai, gyvenantys turizmo ir pažangos nepaliestą gyvenimą, alyvmedžių giraitės, vynuogynai, gilūs tarpekliai ir smailūs kalvagūbriai — žodžiu, Kreta tokia, kokia ji yra. Iškyla jūros pakrantėje ir maudynės Cucuros miestelyje padės atsikratyti nuovargio ir atsigaivinti po įspūdžių kupino ryto. O vėliau — ir vėl į kelionę! Galutinis šio beveik nuotykių turo punktas — vaizdinga Prevelio vietovė, kur turistai galės išsimaudyti nepaprastai švariame Libijos jūros vandenyje, pasigrožėti palmių giraitėmis ir mažais kriokliais.

Vandens pramogų parkas

Poilsis tam ir skirtas, kad kartais galėtume pasinerti į nerūpestingas linksmybes. Išvyka į vieną iš dviejų didžiulių šiuolaikinių vandens pramogų parkų — „Aquasplash“ arba „Water City“ — tinkamiausia tam proga. „Juodasis vamzdis“, „Tingi upė“, „Tarzanė“ — kas Jums patiks labiau?

Svečiuose pas graikus

Toli nuo pagrindinių kurortų, aukštai kalnuose įsikūręs tradicinis kaimelis Arolithos. Čia mūsų svečių laukia tikras kretiečių vakarėlis: svetingi šeimininkai, nesudėtingi, bet nepaprastai skanūs kaimiški valgiai, naminio vyno jūra ir puiki folkloro šventė, dainos ir tradiciniai šokiai, prie kurių visada prisideda ir svečiai!

Knosas – Heraklionas

Knoso rūmuose Jūs susipažinsite su Mino civilizacijos istorija, išgirsite senovės mitų ir legendų, pažįstamų dar iš mokyklos istorijos vadovėlio, o svarbiausia – pajusite tą trapų ryšį tarp praeities ir dabarties. Nukeliave į Heraklioną – neoficialią Kretos sostinę – susipažinsite su šiuolaikinio salos gyvenimo ypatumais, aplankysite gražiausius miesto kampelius ir turėsite laisvo laiko pasivaikščioti siauromis gatvelėmis ir paragauti graikiškos kavos.

Sfendoni – Anogia

Ši ekskursija prasideda prie Sfendoni urvo, kurio amžius yra apie 8 milijonus metų, o ilgis siekia 145 metrus. Įėję į urvo vidų pasigrožėsite įspūdingų formų, trijų spalvų stalaktitais ir stalagmitais. Toliau keliausite į vieną iš garsiausių Kretos kaimų – Anogia, kur aplankysite Bizantijos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią bei stiklo putiko dirbtuves. Kaimelyje Axos  susipažinsite su paprasto piemens-kalniečio gyvenimu ir sužinosite vietinės sūrių gamybos paslapčių. Paskutinis objektas – Diskuri vienuolynas, kuriame yra  keturios nedidelės koplytėlės, Šventųjų palaikai pagrindinėje bažnyčioje, o taip pat vyno rūsys bei alyvuogių aliejaus gamyklėlė.

Knossos – Lassiti

Dviejų pagrindinių ekskursijų programos per vieną dieną. Šios kelionės metu pamatome net keletą pagrindinių Kretos lankytinų vietų. Pirmiausia, aplankome Knoso rūmus – Kretos perlą, vieną įspūdingiausių senovės architektūros pavyzdžių, kurio sienos slepia Mino civilizacijos paslaptis. Susipažinę su Knoso rūmais kilsime į Dikti kalnus ir sustosime Lasičio plokščiakalnyje, kurio grožis nepalieka abejingų. Toliau kelias veda į Dzeuso urvą, kuriame pasak senovės graikų mitų, nuo savo vyro Krono, Rėja slėpė naujagimį Dzeusą - visų dievų ir žmonių tėvą. Be to, šis urvas yra stalaktitų ir stalagmitų bei požeminio ežero buveinė.Trapsano kaimelis garsėja savo keramikos dirbtuve, kur puodžiai, svečių akivaizdoje, iš molio kuria mažyčius meno kūrinius. Išbandę savo jėgas dirbtuvėse keliausime pasistiprinti kaimo tavernoje. Programa tęsiasi Seli kaimelyje, žymiame Kera Dievo Motinos vienuolynu, kuriam jau daugiau nei 800 metų. Čia yra saugoma garsioji stebuklinga Dievo Motinos ikona.

Vakarinis žavesys

Ši vakarinė ekskursija supažindins Jus su visiškai kitokia Kreta. Preveli vienuolynas – šventa ir garbinama vieta. Čia saugoma viena iš svarbiausių krikščionių relikvijų saloje – Šventasis Stebuklingas Kryžius. Kurtaliotikos kanjono arba, kitaip vadinamo, Plazdančių Būrių tarpeklio grožio neįmanoma aprašyti žodžiais – jį reikia pamatyti! Vakarinis Retimnas – romantiškas ir nepaprastai gražus miestas, su venecijiečių uostu senamiestyje, kur Jūsų laukia vakarienė* žuvies restorane.
Vynas nėra įskaičiuotas į kainą.

Kelionė iš Kretos į Kretą

Vaizdinga gamta, maloni karstinio Dzeuso urvo vėsa, mitai ir legendos – tai ir yra priežastis, dėl kurios keliautojai atvyksta į Lasičio plokščiakalnį. Čia mes taip pat aplankysimi du vienuolynus, kurie skiriasi ne tik išoriškai, bet ir savo esme. Kelionės finale mus palaimins vienuolis ir pakvies mus prie savo vakarienės stalo.

Nuo Minotauro pas Dionisą

Senovės Graikijos mitai, Minotauro labirinto paslaptys ir Mino laikų istorija laukia Jūsų Knoso rūmuose. Archeologijos muziejuje, kur saugomi tų laikų eksponatai, Jūs sužinosite šiek tiek daugiau Knoso istorijos ir susipažinsite su jo gyventojų kultūra ir būdu. Iš senovės Graikijos mes keliaujame į dievo Dioniso valdas – kretiečių vyninę, kur Jūs sužinosite „Dieviško nektaro“ gamybos paslapčių. Jūs turėsite galimybę padegustuoti geriausių kretiečių vyno rūšių bei pasiimti kelis butelius vyno kaip suvenyrus. Svetingi vyninės šeimininkai pavaišins mus gardžia vakariene, o kretiečių gyvos muzikos ansamblis neleis mums liūdėt.

Pamirštasis Diskuri pasaulis

Tapkite nepaprastos kelionės dalyviais. Čia, Kretos kalnuose, tradiciniuose kaimeliuose ir vienuolynuose Jūs tapsite aktyviais dalyviais besiruošiant šventinimo apeigoms. Pradedame kelionę Sfendoni urve, kuriame slypi daug neįprastos formos bei skirtingų spalvų stalaktitų ir stalagmitų. Toliau, kelias veda link kaimelio Axos, kur susipažinsime su audimo amatu. Mūsų uždavinys čia – išausti drobę vakaro apeigoms. Kitas tikslas - smilkalai, kurių mes ieškosime senovinėje šv. Irinos bažnyčioje. Kaimelyje Enagron bendromis jėgomis kepsime duoną medžio pečiuje ir gersime kretiečių vaistažolių arbatos. Ir mūsų finalinis punktas – Diskuri vienuolynas. Čia vyks duonos, vyno ir vandens šventinimo apeigos, po kurių mums bus paruošta vakarienė pagal senovinius receptus.

Mirabelo įlankos paslaptys

Jūs išplaukiate į Mirabelo įlanką prabangia jachta. Pirmasis sustojimas – Spinalongos sala, kurioje prieš Jus atsivers venecijiečių tvirtovės sienos bei atsiskleis viduramžių legendos. Palikę šią tvirtovę užnugary plaukiamę prie mažytės laukinės įlankėlės Vafi, kur Jūs galėsite iššsimaudyt turkio spalvos jūroje, kol jachtos įgula ruoš pietus iš Viduržemio jūros gėrybių. Paskutinė prieplauka – Agios Nikolaos – mažoji Kretos Venecija – kur mus apgaubs miesto jaukumas ir žavesys.

šaltinis