Mini kruizai jachtomis

Daugeliui poilsiautojų didžiulį įspūdį palieka kruizai stilingomis jachtomis, kurių Maljorkoje apstu. Neretai plaukiama visai dienai, kurią vainikuoja visam gyvenimui įsimenantys saulėlydžio vaizdai. Poilsis jachtose suteikia komforto ir gaivina lenvgais jūros vėjais, čia galima ne tik skaniai pavalgyti ir pasideginti, bet ir paplaukioti jūroje. Dienos išvyka – idealus laikas pamatyti Kabreros salą – Balearų perlą.

Kaina suaugusiam nuo 56 EUR

Kaina vaikams nuo 23 EUR

Drakono olos

Paslaptingosios Drakono olos žinomos nuo senų senovės – tai pačių žinomiausių Europoje požeminių olų grandinė. Jų pavadinimas siejamas su sena legenda, pagal kurią įėjimas į olas buvo saugomas drakono. Pagal atrastus piešinius ant olų, o taip pat ir keramikos fragmentus, galima spręsti, jog šiose olose buvo lankytasi dar prieš Kristų. Šiandien olos, dėl čia esančių nepaprastai gražių požeminių labirintų ir ežerų, kasmet vilioja milijonus turistų. Tai viena iš ilgiausiai besitęsiančių saloje olų grandinių, kuri visiškai ištyrinėta buvo tik XIX a. pabaigoje. Šiuo metu lankymui atidarytas 1 kilometro turistinis maršrutas, kurs tęsiasi tarp gausybės įspūdingų stalaktitų ir stalagmitų.

Išskirtinis Drakono olų bruožas – šeši požeminiai ežerai. Pats didžiausias iš jų yra Martelis, po jo - Delisas ir Negro ežerai. Juose buvo aptikta, anksčiau nežinoma, mikroskopinių aklų vėžiukų rūšis. Martelio ežero apšvietimą sukūrė katalonų architektas Karlas Buigas, dainuojančių fontanų Barselonoje, autorius. Nusileidus prie didžiausio požeminio ežero, visiškoje tyloje ir tamsoje, grojant klasikinei muzikai, prasidedantis mini spektaklis apie aušrą žemės plutos gelmėse. Iš tamsos pradeda skverbtis silpna šviesa, laipsniškai užpildanti visą erdvę, o ramiu skaidriu ežero vandeniu, apšviesti tik žvakių šviesos, plaukia laiveliai su muzikantais.

Formentoras

Formentoro pusiasalis – tai nuostabaus grožio gamtos kampelis, kurį sergsti kalnai ir tankūs pušynai. Tai vieta, kurią maljorkiečiai vadina visų vėjų susitikimo vietą. Kelias link Formentoro pusiasalio veda kalnais. Kylant į aukščiausią vietą, galima stabtelti ne vienoje apžvalgos aikštelėje, o jose - gėrėtis fantastiška panorama: kalnagūbriais, jūros platybe bei nedidele Colomer sala. Tolumoje, žaisdama bangomis, baltutėle puta į uolas ritasi mėlyna jūra. Formentoro švyturys – pats šiauriausias salos taškas, nuo kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į visą Pollensa įlanką, o jei geras oras, iš čia galima pamatyti netoliese esančią Menorkos salą. Formentoras taip pat turi ramų ir laukinį paplūdimį bei keletą viešbučių, kurie didžiuojasi savo garsių svečių sarašu.

Palma de Maljorka

Palma de Maljorka – tai salos sostinė ir gražiausias Balearų salyno miestas. Čia susipynė daugelio tautų ir civilizacijų  istorija bei kultūra, o architektūros paminklai harmoningai įsilieja į dinamišką šių dienų miesto ritmą. Šis miestas stebina turtingu kultūriniu palikimu, kuriuo galima gėrėtis vaikštant istorinio centro pėsčiųjų gatvelėmis. 

Pagrindinis miesto pasididžiavimas – gotikinio stiliaus katedra, statyta naudojant auksinį kalkakmenį, atvežtą iš Santanyi regiono. Katedra stovi netoli jūros ir aukštai iškilusi virš buvusio uosto. Istorikai tvirtina, jog ji pastatyta vietoje, kurioje anksčiau stovėjo mečetė, o jos statybos užtruko daugiau nei tris šimtus metų (nuo 1229 iki 1601 m).

Palmos širdis – Passeig des Born bulvaras, kuriuo keliaujant į pietus galima išeiti prie Katedros ir maurų karalių rūmų Palau de l`Almudaina, kuriuose veikia muziejus. Priešais muziejų įsikūręs gražus biržos La Llotja pastatas su aukštais langais ir ažūriniais XIV amžiaus akmens raižiniais. Vienas iš nuostabiausių Palmos statinių – Šv. Pranciškaus bazilika (Basilica de Sant Francesc) - grakšti gotikinė bažnyčia su nuostabia galerija ir barokiniu altoriumi. Apie arabiškąjį Palmos istorijos periodą primena X amžiaus arabiškos pirtys, o Maljorkos muziejus skirtas vietinei istorijai, menui ir architektūrai. 

Maždaug 2,5 kilometro nuo Palmos centro, vakarinėje įlankos dalyje, įsikūrusi gotikinė Castell de Bellver pilis, pastatyta kaip karaliaus Chaimės II vasaros rezidencija. Tai originalios apskritos formos pastatas, su grakščiomis arkomis centriniame kieme. Garsiausias Maljorkos kultūros centras - Fundacio Pilar i Joan Miro, įkurtas po J. Miro mirties 1982 metais, jo buvusioje studijoje ir name. Nuostabus, miesto centre esantis, pastatas dažnai vadinamas „Alebastro tvirtove“. Jame yra Miro studija su nebaigtais darbais, nuolatinė dailininko paveikslų ekspozicija, biblioteka, konferencijų salė ir parduotuvė.

Kaina suaugusiam nuo 40 EUR

Kaina vaikams nuo 25 EUR

Valdemosa

Valdemosa – nedidelė spalvinga kalnų gyvenvietė, kurią ypač išgarsino 1938 m. kartūzų vienuolyne apsistoję du garsūs Europos menininkai – Žorž Sand ir Frederikas Šopenas. Įsikūrusi vos 17 km nuo salos sostinės, Valdemosa žavi ne tik stulbinančia panorama, bet ir istorija alsuojančiu miesteliu, kuriame maži akmeniniai namai glaudžiasi vingiuotose gatvelėse.

Pagrindinis miesto akcentas – kartūzų vienuolynas, įkurtas 1399 m. karališkuose rūmuose. Kaip žinoma iš istorijos, kartūzų vienuolijos įkūrėjas – Šv. Brunonas buvo grynojo tikėjimo išpažinėjas ir tylos garbintojas, kuris siekė medituoti, melstis ir valgyti duoną, užaugintą ir uždirbtą savo prakaitu. Asketiškos vertybės atsispindi ir Valdemosos vienuolyno sienose. Vienuoliai kartūzai čia gyveno iki 1835 m., vėliau vienuolynas perėjo į privačias rankas ir atiteko devyniems skirtingiems savininkams. Dabar jame įrengtas muziejus, kuriame galima išvysti sodą ir kambarius – vienuolyno prižiūrėtojo celę, koplyčią, biblioteką, audiencijos salę ir miegamąjį. Buvusiam vienuolyne surinktas istorinis ir meninis kartūzų palikimas, leidžiantis išsamiau pažinti vienuolių gyvenimą. Čia eksponuojami šių dviejų žymių žmonių asmeniniai daiktai, nuotraukos, dokumentai, fortepijonas.

Šalia vienuolyno – neoklasicistinio stiliaus bažnyčia, nuo kurios driekiasi dengta galerija - vienas seniausių vienuolyno statinių, vedančių į kartuziečių vaistinę. Valdemosos gatvelėse gausu mažų jaukių parduotuvėlių ir kavinukių.

Kaina suaugusiam nuo 55 EUR

Kaina vaikams nuo 30 EUR

La Granja

La Granja dvaras, įsikūręs netoli Esporlės miestelio. Tai vienai ispanų šeimai priklausantis dvaras, kurio istorija siekia dar Romos valdymo laikus. Kai Chaimė I užkariavo Maljorką, sala buvo padalinta į keturias dalis. Viena iš jų priklausė grafui, įsikūrusiam šiame dvare. 1239 m. grafas La Granja dvarą perdavė vienuoliams cistersams, kurie čia įkūrė savo vienuolyną, veikusį 200 metų ir tik vėliau šį dvarą įsigijo dabartiniai jo šeimininkai.
Šiuo metu La Granja atviras visiems, jo šeimininkai dvarą įrengė kaip tradicinės Maljorkos salos muziejų. Čia veikia etnografinis muziejus, kuriame galima išsamiau susipažinti su maljorkiečių gyvenimu. Eksponuojami įvairūs buities daiktai, senoviniai salos gyventojų rūbai, jų amatų dirbiniai, žemės ūkio padargai, meno kūriniai. Atskleidžiama tradicinė maljorkiečių virtuvė su vytintais kumpiais, uogienių stiklainiais, o taip pat ir miegamieji kambariai su neregėto grožio patalais ir kambario interjeru. Dvaro kieme galima pamatyti dar išlikusių įvairių amatų dirbtuvių, kuriose puikiai išsilaikę juvelyriniai, odos ir metalo dirbiniai.  Čia galima smagiai pasivaikščioti po dvaro sodus su tvenkiniais ir fontanais,  paragauti vietinių užkandžių bei vyno ir išvysti tradicinius salos šokius.

Kaina suaugusiam nuo 55 EUR

Kaina vaikams nuo 30 EUR

Išvykos į Menorką ir Ibicą

Iš Maljorkos į Menorką ir Ibicą kasdien galima persikelti keltu. Kelionės į kitas salyno salas atskleidžia kvapą gniaužiančią Balearų įvairovę ir bendrą vardiklį – saulę bei jūrą.

Menorka – tai antra pagal dydį Balearų sala, kurios teritorija, apsupta vaizdingų uolų ir slėnių. Nors nuo Maljorkos ši sala berods pasiekiama ranka, peizažas čia kitoks – pirmiausiai neišvysite aukštų kalnų (aukščiausias Menorkos kalnas siekia vos 357 m.). Be to, Menorka lenkia visas Balearų salas paplūdimių skaičiumi – jų čia net 120, o bendras paplūdimių pakrančių ilgis – 220 km. Kadangi ne visus papūdimius galima pasiekti mašina, Menorką neretai renkasi ramybės ir privatumo išsiilgę poilsiautojai.

Menorkos sosinė – Mahonas (vietinių vadinamas Mahon arba Mao). Šis miestas mena maurų didybę – langus nuo saulės čia dengia ryškiai žalios langinės, o senos tavernos, kurių rasite aplink uostą, tiesiog nukels į tuos laikus, kai salą valdė anglai. Paragaukite pagal ypatingą receptą gaminamo vietinio džino ir užsisakykite escupinyes – šviežių moliuskų tapas – tai puikiai prie šio džino derantis užkandis. Garsėjanti jūros gėrybėmis, ši sala yra mėgstama Ispanijos karaliaus pietų vieta – atvykęs čia jis būtinai užsisako patiekalą Calderata de Langosta (specialiai paruošas jūrų vėžys).

Gurmanai ko gero nustebs sužinoję, kad būtent Menorkoje, kaip teigia vietiniai, 1756 m. buvo „išrastas“ majonezo receptas, o jo pavadinimas kilo nuo Mahono miesto – salsa mahonesa (mahonietiškas padažas). Ir nors dabar Menorkoje, kaip ir visoje Ispanijoje, už majonezą ir kitas prekes galima atsiskaityti eurais, legendos mena, jog kartaginiečių paprašyti padėti kariauti prieš Romą, menorkiečiai pareikalavo užmokesčio vynu ir moterimis, kuris jiems ir buvo sumokėtas.

Ibicos ir Formenteros salos yra vienodai nutolusios nuo Barselonos ir Alžyro sostinės. Ibica šiandien – tai triukšmingų, linksmų atostogų ir pabėgimo nuo pasaulio rūpesčių sinonimas. Toks salos įvaizdis susoformavo neveltui – nuostabi gamta, amžinai saulėti paplūdimiai ir, rodos, be jokių rūpesčių gyvenantys vietiniai sukuria nesiliaujančios fiestos aurą, kurią netruko pastebėti spalvingasis hipių judėjimas ir priešpastatyti ją viso pasaulio nuopuoliui. Tokia Ibica ir šiandien – linksmybėmis ir gamta atsverianti visus likusio pasaulio rūpesčius. O nuo jos vos 18 km nutolusi Formentera, pasiekiama tik iš Ibicos salos, daugelio laikoma paskutiniu rojaus pasaulyje bastionu.

Keistas Ibicos pavadinimas taip pat susijęs su salos linksmybių dvasia – dar 654 m. pr. Kr. čia įsikūrę finikiečiai pavadino salą Ibossim, muzikos ir šokio deivės Bes garbei. Katalonietiškas Ibicos pavadinimas – Eivissa. Taip pat vadinama ir salos sostinė, kuri įsikūrusi kyšulio viršuje ir papuošta gražia katedra bei pilimi. Santa Eulalia yra miestelis, kurį siūloma aplankyti ne tik hipių judėjimo gerbėjams (San Carlos kaimelyje vis dar gyva tikroji hipių bendruomenė ir jos dvasia), bet ir įkvepiančių vaizdų mėgėjams – nuo Puig de Missa kalno atsiveria stulbinančios panoramos.

Daugybė paplūdimių traukia ir vakarėlius mėgstantį jaunimą, ir šeimas, ir atsiskyrėlišką poilsį mėgstančius poilsiautojus (pastarieji renkasi ramiąją Formenterą). Fiestų kiekis šioje saloje nesuskaičiuojamas, o vynas liejasi laisvai ne tik specialioje šventėje, skirtoje romėnų vyndarystės dievui Bakchui. Progresyvus viso pasaulio jaunimas dievina Ibicą, o kai paryčiais kojos pavargsta šokti, visi gėrisi nuostabiais vaizdais ir klauso chill out muzikos, kuri ir užgimė čia.

šaltinis