Orai

Žemėlapiai

<< Grįžti atgal

Stambulas – didžiausias Turkijos miestas, esantis šiaurės vakarinėje šalies dalyje, abipus Bosforo sąsiaurio, jam pereinant į Marmuro jūrą. Geografiškai priskiriamas Europai, nors dalis yra ir Azijoje. Pagrindinis šalies prekybos, verslo ir kultūros centras, didžiausias uostas,
Tai kontrastų miestas, ne tik jungiantis du žemynus, bet ir skirtingas kultūras, šurmuliuojantis triukšmingomis gatvelėmis ir besipuikuojantis moderniais prekybos ir verslo centrais.
Miestas įkurtas graikų 667 m. pr. Kr. ir tuomet vadinosi Bizantijus. 330 m. miestas buvo pavadintas Konstantinopoliu ir tapo Rytų Romos imperijos (arba kitaip Bizantijos) sostine. Turkams miestas atiteko 1453 m., o Stambulu oficialiai imtas vadinti tik 1930 m. Iki 1923 m. miestas buvo Turkijos sotinė.

Verta pamatyti:

Suleimano mečetė (Suleimaniyje) – svarbiausia mečetė mieste, pastatyta XVI a. Suleimano Puikiojo. Mečetėje yra net 200 langų, tuo ji išsiskiria iš kitų tokio tipo pastatų. Šalia mečetės gausu kitų jai priklausiusių pastatų – karavansarajus, kuriame nakvodavo karavanai, virtuvė, kurioje kasdien buvo maitinama apie 1000 vargšų, ligoninė, mokykla, pirtis.

Žydroji mečetė – XVII a. mečetė su 6 minaretais, pasaulyje žymi savo gausia puošyba.

Naujoji mečetė – XVII a. statyta mečetė, kurios interjere vyrauja dekoratyvinės mėlynos, žalsvai mėlynos ir baltos spalvos Izniko plytelės bei augaliniai motyvai.

Kalenderhane mečetė – VI a. statyta, vėliau atnaujinta mečetė stovi anksčiau čia buvusios romėnų pirties vietoje.

Tulpės mečetė – XVIII a. baroko stiliaus statinys, kurio išorė padengta spalvotu marmuru. Mečetės pusrūsyje veikia turgus.

Šv. Sofijos soboras (Hagia Sofia) – didingas VI a. bizantijos laikotarpio statinys su 56 m aukščio kupolu, kurį puošia užrašai iš Korano. Šiandien šia įrengtas muziejus, tačiau daug islamą išpažįstančių žmonių ateina pasimelsti.

Šv. Irenos bažnyčia – VI a. bizantinė bažnyčia, kurioje dėl geros akustikos dažnai rengiami įvairūs koncertai.

Bulgarų Šv. Stepono bažnyčia – ši XIX a. bažnyčia žymi tuo, kad yra pastatyta iš geležies. Sukurta Vienoje, atplukdyta į Aukso Ragą ir sukonstruota bažnyčia statyta bulgarų bendruomenės, atsiskyrusios nuo graikų stačiatikių.

Išganytojo Choroje bažnyčia – XI a. bažnyčia, kadaise buvusi užmiestyje. Bažnyčioje gausu įspūdingų bizantiškų mozaikų bei freskų.

Archeologijos muziejus – žymus didžiule Turkijos ir Artimųjų Rytų archeologinių radinių kolekcija. Muziejuje saugoma žymioji Kadešo sutartis – t.y. pirmoji pasaulyje sudaryta ir išlikusi taikos sutartis.

Turkų ir islamo dailės muziejus – sukaupta gausi dailės kūrinių kolekcija iš įvairių vietų ir laikotarpių. Muziejuje taip pat galima susipažinti su Turkijos tautų, kurių nemaža dalis buvo klajokliai, gyvenimu.

Topkapi rūmai – XV a. statytuose rūmuose maždaug 400 metų gyveno sultonai bei jų tarnai, kurių būdavo apie 4000. Šiame milžiniškame komplekse – daugybė pastatų, kambarių, kiemelių, sodų. Vien haremas turėjo 400 kambarių. Šiuo metu rūmuose įrengtas muziejus, kuriame sukauptos keramikos, stiklo bei porceliano dirbinių, pranašo Mahometo relikvijų kolekcijos, taip pat ginklai, šarvai, kostiumai, laikrodžiai, bižuterija. Topkapi rūmuose būtina aplankyti buvusio haremo pastatus bei lobyną, kuriame gausu brangakmenių, juvelyrinių ir kitų dirbinių.

Vakiflar kilimų muziejus –Žydrosios mečetės imperiniame paviljone įkurtame muziejuje eksponuojami XVI-XIX a. kilimai.

Mozaikų muziejus – jame galima apžiūrėti puikias V a. grindų mozaikas.

Karo muziejus – buvusioje karo akademijoje įkurtame muziejuje eksponuojama įspūdinga ginklų, šarvų, kitų karo reikmenų kolekcija. Muziejus supažindina su šalies karų istorija.

Didysis turgus – nuo XV a. veikiantis turgus – spalvingas dengtų gatvelių labirintas. Čia veikia tūkstančiai nedidelių parduotuvėlių, kurių savininkai įvairiais būdais stengiasi įkalbėti pirkėjus.

Tiltas per Bosforą – architektūros šedevras, jungiantis du žemynus.  

Stambulo amatų centras – buvusioje Korano mokykloje galima susipažinti su tradiciniais turkų amatais, stebėti dirbančius amatininkus, įsigyti jų dirbinių.

Bazilikos vandens saugykla – VI a. statinys, skirtas saugoti vandeniui – daugiausia rūmų poreikiams tenkinti. Požeminio statinio stogą laiko 336 kolonos, kurių aukštis po 8 metrus.

Taurieji vartai – Tauriųjų vartų ambasadoriais buvo įprasta vadinti Osmanų imperijos užsienio ambasadorius. Seniau pro vartus galima buvo patekti į didžiojo vizirio rūmus ir kitas įstaigas.

Achmedo III fontanas – šis turkų rokoko stiliaus fonatanas laikomas vienu gražiausių Stambule.

Aukso Ragas – natūraliai gamtos suformuotas uostas, kuris kadaise Konstantinopoliui padėjo įgyti savo galią.

Didieji Rūmai – dabartiniame Sultanahmeto rajone Bizantijos laikotarpiu puikavosi prabangūs Didieji Rūmai. Didžiulį kompleksą sudarė karaliaus rūmai, bažnyčios ir kiti pastatai, tai pat parkai. Šiuo metu šių didingų rūmų griuvėsius galima rasti tik tiksliai žinant vietas, kur jų ieškoti.

1001 kolonos (Filokseno) rezervuaras – IV a. statyta vandens talpykla. Tačiau neverta pasitikėti pavadinimu ir tikėtis pamatyti 1001 koloną – jų čia tik 264. Rezervuaro patalpos kažkada buvo naudojamos šilko audėjų – drėgnas mikroklimatas itin tinka šilko audimo procesui.

Konstantino kolona – IV a. statyta 35 m. aukščio kolona. Šalia jos – žymi Cemberlitas pirtis.

Sultono Machmudo II mauzoliejus

Imperijos pinigų kalykla – statyta XVIII a.

Sirkeci stotis – atidaryta 1890 m. ir skirta priimti Rytų ekspresui iš Europos.

Teodosijo (Tauro) forumas – šiandieninėje Beyazito aikštėje kadaise buvo forumas, vėliau forumo kolonos buvo panaudotos kitiems miesto statiniams statyti.

Beyazito aikštė – gyva ir nuolat žmonių pilna aikštė, kurioje šiokiadieniais veikia sendaikčių turgus.

Mevlevi vienuolynas – XVIII a. statinyje šiuo metu veikia divano literatūros (klasikinės Osmanų poezijos) muziejus. Kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį galima išvysti sufijų ritualinį šokį, arba semą.

Galatos bokštas – XIV a. statytas 62 m aukščio genujiečių bokštas vėliau tapo gaisrininkų bokštu. Galima pasikelti liftu arba laiptais ir pasigrožėti miesto panorama.

Yedikule, arba Septynių bokštų, pilis – statyta įvairiais laikotarpiais ir turi Bizantijos bei Osmanų architektūros bruožų.

Teodosijo sienos – ilgus metus Konstantinopolį saugojusios sienos, kurių ilgis – 6,5 km. Miesto sienos buvo pastatytos V a. ir atlaikė daugybę apgulčių.

Dolmabahce rūmai – XIX a. prabangūs sultono rūmai, nors ir statyti šalies nuosmukio laikotarpiu. Rūmuose būtina apžiūrėti kupolinę Ceremonijų salę, talpinančią 2500 žmonių. Kitos rūmų įžymybės – Krištolo laiptai, Žydrasis salonas, Imperatoriškieji vartai.

Yildizo parkas – įrengtas XIX a. kaip Yildizo rūmų parkas. Rūmų kompleksą sudaro paviljonai, vilos, rūmų teatras, arsenalas. Parke veikia Miesto muziejus ir Yildizo rūmų muziejus.

Europos tvirtovė – XV a. gynybinė pilis buvo statyta Mahmedo Užkariautojo, kuris taip siekė užvaldyti Konstantinopolį – siekę kontroliuoti pagrindinį prekybinį kelią. Deja, į vidų lankytojai neįleidžiami, galima grožėtis tik tvirtovės išore.

Cagaloglu pirtis – 1741 m. statyta prabangi turkiška pirtis, kuria galima naudotis iki šių dienų. Vyrams ir moterims šioje pirtyje įrengtos atskiros patalpos.

Rokselanos pirtis – ši pirtis buvo skirta Šv. Sofijos bažnyčios, paverstos mečete, maldininkams. Pirtis pavadinta tuometinio valdovo Suleimano Puikiojo žmonos Rokselanos vardu. Deja, pirtis šiuo metu nebeveikia, tačiau autentiškas pirties interjeras išlikęs. Pastate įrengta kilimų parduotuvė.

Dėl tikslių kainų ir laisvų vietų teiraukitės mūsų agentūroje:

Vilniuje

tel. (8 ~ 5 ) 265 35 11
Mob. +370 683 64333
+370 676 61110

Alytuje

tel. (8 ~315 ) 367 30
Mob. +370 610 36530